Dictionary of the Lithuanian Language.
ilsti — il̃sti vksm. Dvi̇̀ratininkai pamažù ė̃mė il̃sti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
alsinti — alsìnti ( yti), ìna, ìno K 1. SD373, M2347 caus ilsti: Nealsìnk arklių, ilgai važiuodamas be jokio atilsio J. Kam aš jus alsìnsiu prašydamas palydėti? Kbr. Buvo ... žirgelio nealsìnti JV316. Senatvėje visi darbai alsìna Grž. alsìnamai adv … Dictionary of the Lithuanian Language
apilsti — apil̃sti intr. pavargti, šiek tiek pailsti; apdusti: Jis apilso, benešdamas akmenį, t. y. aptroško J. Boba apilsusi Rt. Senelis, į kalną belipdamas, net apil̃so Up. Apilsęs aš visumet ilsiu J. Jau arkliai biskį apil̃so, pamažiau varyk Skr. O… … Dictionary of the Lithuanian Language
atilsti — atil̃sti intr. 1. pavargti, pailsti: Kad ir atilsus nuo darbo, nors pavargus buvau, kai inėjau į darželį, man smūtkai pražuvo LTR. 2. refl. pailsėti: Atsiilstu R296. ilsti; apilsti; atilsti; išilsti; nuilsti; pailsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
dusti — dùsti, dū̃sta (duñsa, duñsta), o intr. 1. K stigti oro, trokšti, ilsti: Aš dūstù greitai eidamas, ir tu jau pridusai, kad gerklė švykšta J. Aš dùsdavau eidamas prieš kalną, t. y. sunku yra J. Paleisk gi vaiką, matai, kad jis jau duñsa Sb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dykti — 1 dỹkti, sta, o intr. 1. dusti, trokšti, ilsti: Biškį paeitu ir tuojau dykstu Slnt. Dyktè uždyko iš juoko Užv. 2. labai norėti, trokšti: Ko tu dyksti eiti ten, t. y. ko geidi J. Ar manot, kad aš taip dykstù ten važiuoti? Grg. Ir tokia vienog… … Dictionary of the Lithuanian Language
dūžti — dūžti, ta(?), o intr. vargti, ilsti … Dictionary of the Lithuanian Language
ilsimas — ilsìmas sm. (2) → ilsti: Ir tas ilsìmas [arklio], matyt, buvo nuo ligos (arklys, nebesveikas būdamas, greit ilsdavo) Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
ilsinti — 1 ilsìnti ( yti), ìna, ìno tr. Š, il̃sinti, ina, ino NdŽ caus. ilsti; alsinti: Ilsìno ir pailsìno arklį gražiaĩ (visai) Lp. Tik arklius ilsinì, taip lakstydamas DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
išilsti — išil̃sti intr.; MP261 išvargti, pailsti: Išilsau tekėdamas SD376. Jau išilso ir nuvargo Sut. Kada dvasia mano išilsta, tau puikybė esti apreikšta PK99. Kūnas mano jau išdžiūvo ir išilsęs labai trokšt gėrimo Mž447. ilsti; apilsti; atilsti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
